Turbūt nė vienas skaitytojas nėra girdėjęs Kevino Hamo vardo. Tai vienas tų žmonių, kuriuos nuolat keikia ir populiarių tinklalapių administratoriai, ir internautai. Kevinas – galingiausias ir turtingiausias kibernetinis skvoteris, interneto domenų medžiotojas. Jo turimų domenų imperijos vertė šiandien viršija 300 milijonų JAV dolerių. O juk prieš aštuonerius metus šis vaikinas dar tik žengė pirmuosius tinklalapių kūrimo ir programavimo „Perl“ kalba žingsnius.

Neteisėti interneto naujakuriai

Kibernetiniai skvoteriai ne veltui gąsdina kiekvieną populiaraus tinklalapio savininką, nesvarbu, ar tai yra vienas asmuo, sukūręs didelio populiarumo sulaukusią svetainę, ar milžiniška kompanija. Tinklalapio prižiūrėtojui pamiršus laiku atnaujinti naudojamo domeno registraciją, domenas netrukus tampa kiberskvoterio nuosavybe. Buvusiam domeno savininkui tenka arba susitaikyti su tuo, jog jo tinklalapio lankytojus pasitiks daugybė reklaminių skelbimų, arba mokėti milžiniškas sumas už domeno išpirkimą. Yra ir trečias būdas – kovoti dėl teisės į domeną (paprastai domeno pavadinimas yra susijęs su buvusio savininko registruotu prekės ženklu). Kaip vieną iš pavyzdžių galima pateikti Microsoft kompaniją, įnirtingai kovojančią su bet kokių į jos pavadinimą panašių domenų savininkais. Vis dėlto dažniausiai pasirenkamas išpirkimo būdas – vien dėl to, kad kiekviena diena, praleista bylinėjantis teismuose, kompanijai kainuoja daugybę atbaidytų potencialių klientų, vietoj jos tinklalapio išvydusių reklamų kratinį.

Dar prieš keletą metų Kevinas Hamas retokai pasitraukdavo nuo savo namų kompiuterio, tuo tarpu šiandien jis yra nuolatinis Las Vegaso pokylių svečias, visada apsuptas turtingų investuotojų. To priežastis – vien per pastaruosius trejus metus daugiau kaip 130 procentų išaugusi ir 66 milijonus įrašų pasiekusi interneto domenų rinka. Apytiksliai kas dvi sekundes internete užregistruojamas naujas domenas. Tačiau pagrindinis pajamų šaltinis yra antrinė rinka, kurioje vertingiausi domenų vardai, pritraukiantys tūkstančius lankytojų ir duodantys pajamų iš Google ar Yahoo! reklamų tarnybų, kainuoja milžiniškus pinigus. O žmonės, turėję pakankamai įžvalgos ir drąsos vadinamojo dot.com žlugimo metu nusipirkti niekam nereikalingus domenus, šiandien yra vertingiausių interneto tinklalapių savininkai.

Kevino Hamo istorija, arba Praturtėjimo internete instrukcijos

37 metų Korėjos emigrantų sūnus šiuo metu yra mažai žinomos kiberskvoterių hierarchijos viršuje. Nors Kevinas yra tik vienas iš daugelio „sunkiasvorių“, jį galima vadinti įžvalgiausiu ir ambicingiausiu. Turėdamas šeimos gydytojo profesiją, Kevinas mediko praktiką atidėjo vėlesniam laikui – interneto galimybės jam pasirodė kur kas patrauklesnės. Nuo 2000 metų iki dabar vaikinui pavyko tyliai sukaupti apie 300 000 domenų kolekciją, šiuo metu jam atnešančią apie 70 milijonų JAV dolerių pajamų per metus. Dažniausiai veikdamas vienas, Kevinas išnaudojo visas progas ir galimybes, kartais rasdamas ir originalių būdų plėsti savo imperiją: verslo pradžioje sukūrė programą, leidusią greitai ir pigiai nusipirkti laisvus domenų vardus, buvo vienas pirmųjų, pasinaudojusių domenų pirkimo sistemos spraga, suteikusia galimybę nemokamai užregistruoti domeno vardą ir po kiek laiko jį grąžinti.

Internetas – paini struktūra

Kevinas yra vieno naujausių ir išradingiausių tokio pobūdžio planų autorius – jis įgyvendino idėją pasipelnyti iš milijonų internautų, suklydusių renkant tinklalapio adresą ir vietoj .com galūnės parašiusių .cm. Daugybė populiarių .com domenų „atspindžių“ .cm srityje peradresuojami į vienintelį tinklalapį – agoga.com. Žinoma, šiame tinklalapyje yra daug reklaminės informacijos, o jo savininkas… taip, jau minėtas Kevinas. Šis tinklalapis naudingas ir Kamerūno, kuriam priklauso .cm domenų sritis, vyriausybei, mat Kevinas su ja gana nesunkiai susitarė, kad už tam tikrą pelno dalį visos į niekieno nevaldomus .cm domenus siunčiamos užklausos būtų peradresuojamos į agoga.com tinklalapį. Kiberskvoterių karaliaus taikiklyje dėl akivaizdžių priežasčių yra ir Kolumbijos (.co), Omano (.om), Nigerio (.ne) bei Etiopijos (.et) domenai.

Turint galvoje Kevino užimamą padėtį interneto erdvėje (jo tinklalapiai sulaukia apie 30 milijonų unikalių lankytojų kiekvieną mėnesį), gali pasirodyti neįprasta, jog apie jį žino gana nedaug žmonių. Net pačių kibernetinių skvoterių bendruomenėje tai yra žmogus-paslaptis. Kevino vardo neišvysite nė vieno domeno registracijos duomenyse ar pareiškime dėl „Kamerūno triuko“ patento įsigijimo. Tokio slaptumo priežastys nesunkiai suprantamos: Kevinas nestokoja priešų. Pelningas „Kamerūno triukas“ jam gali kelti nemažai problemų – galima tikėtis, jog didelių korporacijų teisininkai bylinėsis dėl neteisėto prekybos kompanijų ženklų naudojimo.

Nuo gydytojo – iki domenų magnato

Kevino sėkmės istorija prasidėjo 1998 metais, kai jis, pastebėjęs, jog internete informacija apie tinklalapių paslaugas teikiančias bendroves labai išskaidyta ir neišsami, sukūrė tiekėjų katalogą ir paskelbė jį hostglobal.com tinklalapyje. Po šešių mėnesių ši svetainė Kevinui jau davė apie 10 000 JAV dolerių pajamų. Tačiau to ambicingam jaunuoliui nepakako – vienam jo svetainėje besireklamuojančios kompanijos atstovui prasitarus apie tai, jog viena reklama per mėnesį kompanijai atneša apie 1500 JAV dolerių pelną, Kevinas nusprendė įžengti ir į šią sritį. Netrukus jis sukūrė dnsindex.com tinklalapį, suteikusį lankytojams galimybę įsigyti norimą domeną. Be to, buvo įtraukta ir itin naudinga pirkėjų pageidaujama funkcija – kas savaitę atnaujinami prieinamų domenų sąrašai. Kai kuriuos jų Kevinas pateikdavo nemokamai, kiti kainavo iki 50 JAV dolerių. Po dviejų mėnesių jis jau turėjo per 5000 klientų.

2000 metų birželį abi svetainės Kevinui per mėnesį atnešdavo iki 40 000 dolerių pelną, o to pakako, kad jis atsisakytų tęsti darbą ligoninėje. Be to, kaip tik tuo metu triukšmingai sprogo dot.com burbulas ir šimtai tūkstančių vertingų domenų staiga buvo imti laikyti nereikalingais. Tuo tarpu Kevinas jau laukė, kai baigsis jų registracijos galiojimas. Laisvų domenų registracija tada dar buvo gana sunkus darbas – už domenus atsakinga kompanija du kartus per dieną skelbdavo kelių milijonų domenų sąrašus, kuriems vien tik atsisiųsti tuometinėmis sąlygomis reikėdavo kelių valandų. Sąrašų analizei Kevinas sukūrė programą, galėjusią palyginti du sąrašus ir pateikti iš naujesnio sąrašo išnykusius įrašus. Po kelių dienų šie domenai būdavo laisvi, o Kevinas karštligiškai skubėdavo juos įsigyti.

Vaikinui netrūko ir ne ką mažiau išradingų konkurentų. Pavyzdžiui, programų kūrėjui Yun Ye pavyko automatizuoti ir domenų pirkimus, taip gerokai pagreitinant visą procesą (Yun Ye tapo kultine figūra kiberskvoterių bendruomenėje, kai 2004 metais savo sukauptą 100 000 domenų portfelį pardavė vienai rinkodaros bendrovei už 164 milijonus dolerių). Netrukus analogišką programą sukūrė ir Kevinas, tačiau jam to jau nepakako.

Siekdamas aplenkti varžovus, vaikinas žengė drąsų ir įžūlų žingsnį – sudarė sutartis su dauguma domenų registravimo paslaugas teikiančių bendrovių, turinčių tiesioginį priėjimą prie centrinių už registraciją atsakingų tarnybinių stočių. Tai kainavo nepigiai (iki 100 JAV dolerių už domeną, kai įprasta jo kaina siekė 8 JAV dolerius), tačiau leido aplenkti daugumą konkurentų. Dar viena agresyvi ataka, kuria pasinaudojo Kevinas, – savotiškas domenų „ragavimas“, kai dėl domenų registravimo sistemos ypatybių leidžiama užregistruoti patikusį domeną, o po kelių dienų jo atsisakyti. Tai suteikė galimybę užsisakyti šimtus tūkstančių atsitiktinai sugeneruotų domenų vardų, patikrinti jų populiarumą ir pasilikti vertingiausius. Ši praktika ilgai nesitęsė – netrukus Kevinas ir kiti kiberskvoteriai dėl domenų vardų panašumo į registruotus prekių ženklus pateko į įvairių kompanijų akiratį. Tapo akivaizdu, jog gaunamas pelnas nepateisina rizikos.

Įspūdingiausias Kevino išradimas – jau minėtas ir gana neseniai įgyvendintas „Kamerūno triukas“. Beje, šis metodas buvo oficialiai apibrėžtas ir patentuotas vieno iš Kevino partnerių. Kadangi Kamerūne yra vos 167 000 interneto ryšį turinčių kompiuterių, šimtus milijonų laisvų domenų (pavyzdžiui, pabandykite aplankyti kompiuterija.cm, ir prisijungsite prie 8 milijonų internautų, kiekvieną mėnesį „apsilankančių“ agoga.com). Toks planas turi dar vieną privalumą: kadangi siunčiamos visos užklausos, jų nerūšiuojant pagal domenų vardus, tokiu elgesiu nepatenkintos kompanijos beveik neturi teisinių galimybių kovoti su Kevino veikla. Įstatymai taikomi tik konkrečius domenų vardus užregistravusiems asmenims, o ne „aklam“ užklausų peradresavimui.

Nepaisant prieš tokią veiklą nukreiptų įstatymų, tendencija pirkti domenų vardus aktuali ir dabar. Smulkūs kiberskvoteriai savo „kolekcijas“ pardavinėja didesnėms kompanijoms. Dėl to, Kevino nuomone, ateityje visi geriausi interneto domenai neišvengiamai priklausys keletui kompanijų. Be abejo, Kevinas tikisi būti tarp tų laimingųjų. Anot jo, „jei valdai visus domenus – valdai ir patį internetą“.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>