Į interneto naršyklės laukelį įrašydami adresą nė nesusimąstome, kad svetainės savininkui tos kelios raidės galėjo kainuoti keliasdešimt tūkstančių litų. Registruojant domenus galioja paprasta taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“. Todėl populiarūs domenai dažnai tampa spekuliantų taikiniu. Pasirodo, tai pelningas ir sunkmečio nepaliestas verslas.

Į klausimą, kaip sunkmetis paveikė prekybą domenais, informacinių technologijų specialistas Marius Pareščius atsakė lakoniškai: „Prekyba suaktyvėjo.“ Mano balse išgirdęs šiokios tokios nuostabos gaidelę, jis pradėjo aiškinti, kad prekyba domenais į ekonomikos ciklus nereaguoja, o labiausiai priklauso nuo interneto tendencijų. Jos rodo, kad savo prekes ir paslaugas per pastaruosius trejus metus į virtualią erdvę linkę perkelti vis daugiau verslininkų, savo svetainėms ieškančių skambių pavadinimų. Rasti neužimtų domenų tampa vis sudėtingiau. „Interneto vardų, kurie buvo neužregistruoti, kiekis sumažėjo, todėl dabar atsirado paklausa užregistruotiems vardams“, – rinkos dėsnius aiškino M. Pareščius.

Aišku, praktiškai bet kokiam norimam domenui galima rasti panašų atitikmenį, pavyzdžiui, prie jo prijungus kelis skaičius. Tad ir domenų trūkumo problemą išspręsti, atrodytų, nėra labai sudėtinga. Vis dėlto M. Pareščius tvirtino, kad domeno modifikacijos dažniausiai neturi tokio efekto, kokį galėtų duoti originalus domenas. Pavyzdžiui, jeigu automobilių detalėmis prekiaujanti įmonė nuspręstų savo verslą plėsti į internetą, tai geresnį svetainės adresą už autodalys.lt sugalvoti būtų sunku. Kadangi jis užregistruotas, tai verslininkai galėtų rinktis adresą autodalys24.lt.

M. Pareščiaus teigimu, pastarąjį variantą pasirinkę verslininkai turėtų nemažai investuoti į tokios svetainės reklamą ir žinomumo didinimą. Be to, jei konkurentai nuspręstų įsigyti pirmąjį domeną, jie galėtų perimti bent dalį interneto vartotojų srauto iš autodalys24.lt pavadintos svetainės, mat žmonės įpratę ieškoti paprastų ir lengvai įsimenamų svetainių pavadinimų.

Prekybos domenais sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kiek ir kokių svetainių vardų yra užregistruota ir kiek jų per metus pavyksta parduoti. Kartu su M. Pareščiumi paskaičiavome, kad jei žmogus yra užregistravęs tūkstantį domenų, tai per metus juos išlaikyti kainuos apie 25–30 tūkst. litų. Tokiu atveju užteks parduoti 4 domenus po 8 tūkst. litų, kad iš to būtų galima padengti veiklos išlaidas. Papildomas domenų pardavimas jau taps grynuoju pelnu. Kodėl 8 tūkst. litų? Kaip tikino M. Pareščius, tai žemiausia kaina, už kurią jis pardavęs verslo domeną.

Gero pavadinimo savo svetainei ieškantys verslininkai už reikalingą domeną yra pasirengę mokėti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių litų. „Štai jums ir atsakymas, tai yra pelningas verslas, tik laiku reikėjo investuoti“, – apibendrino pašnekovas ir pridūrė, kad jis tuo verčiasi jau gerą dešimtmetį.

Beje, M. Pareščiaus žiniomis, didžiausia pinigų suma, sumokėta už domeną su lietuviška galūne, siekia apie 100 tūkst. litų. O pasakyti, kokios yra vidutinės domenų kainos, yra sunku, nes skirtingi pardavėjai linkę prašyti labai skirtingų sumų – vieni pasitenkina keliais šimtais litų, kiti nori gauti ir 30–40 tūkst. litų. Tiesa, lietuviškų domenų kainų rekordas siekė šimtą tūkstančių litų, o brangiausi tarptautiniai komerciniai domenai su galūne .com buvo parduoti už milijonus JAV dolerių.

Ginčyti arba derėtis

Ne visus domenus interneto spekuliantams pavyksta parduoti pelningai. Kai kurie jų būna tiesiog atimti. Prieš pat Kalėdas Vilniaus apygardos teismas atėmė kauniečių valdytą domeną easyjet.lt ir atidavė jį britų pigių skrydžių bendrovei „easyJet“, be to, įpareigojo kauniečius apmokėti visas teismo išlaidas. Kauniečiai teisme nepasirodė ir nė nebandė ginti savo teisių.

Keliomis savaitėmis anksčiau taikos sutartimi baigėsi ginčas dėl domeno harley-davidson.lt. Amerikiečių bendrovė „H-D Michigan“ buvusiai savo atstovei Lietuvoje bendrovei „Vilbana“ sumokėjo 10 tūkst. litų kompensaciją už tai, kad pastaroji grąžintų minėtą domeną. Beje, amerikiečiai prieš tai laimėjo bylą dėl prekės ženklo savininko teisių Vilniaus apygardos teisme, tačiau lietuviai nutartį apskundė apeliacine tvarka. Iš karto po to sudarytas taikos susitarimas, kuris, skirtingai negu ankstesniais atvejais, buvo paviešintas.

Kaip aiškino advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ Intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo pogrupio teisininkas, advokato padėjėjas Julius Zaleskis, registruojant domeną su lietuviška galūne nėra tikrinamas jo panašumas į kam nors priklausantį prekės ženklą, bendrovės pavadinimą, asmens vardą ar kitą domeną. Todėl galiojantis pirmumo principas suteikia galimybę tuo pasinaudoti apsukriesiems ir, užregistravus atitinkamą domeną, vėliau iš jo pasipelnyti ar įgelti konkurentams.

Vis dėlto tokia tvarka neužkerta kelio ginti savo teises, kurias pažeidžia atitinkamas domenas. Pasak J. Zaleskio, domeno registraciją ar naudojimą galima ginčyti tokiu atveju, kai jis yra tapatus ar klaidinančiai panašus į svetimą žymenį, o pagal esamą praktiką ir užregistruotą, tačiau aktyviai nenaudojamą, t. y. į jokią svetainę nenukreipiantį domeną. „Dar vienas svarbus precedentas – domeno registracija gali būti ne tik panaikinta, kas domeną bent trumpam padaro laisvą, bet perduota tiesiogiai to prašiusiam asmeniui“, – pastebėjo J. Zaleskis.

Beje, pašnekovas pastebėjo, kad ginčų dėl domenų per pastaruosius penketą metų sparčiai daugėjo, nors teismą pasiekė tik nedidelė jų dalis. Teisme spręstų bylų skaičius iki šiol siekė šiek tiek daugiau negu 10, tačiau ir kai kurios jų baigėsi taikos sutartimi, o domenas buvo išpirktas už sutartą kainą. „Teisminiai procesai gali būti brangūs, ilgi ir nevisiškai prognozuojami“, – mažo teisminių ginčių skaičiaus priežastį nurodė J. Zaleskis.

Jeigu Lietuvoje egzistuotų alternatyvus tokio tipo ginčų sprendimo būdas, pavyzdžiui, arbitražas, pasak teisininkų, jis leistų spręsti greičiau ir paprasčiau – ginčo šalys savo argumentais galėtų keistis per arbitrą tiesiog elektroniniu paštu.

Kol tokios tvarkos nėra, siekiant apginti savo teises, kurias pažeidžia tam tikras domenas, gali tekti griebtis įvairių būdų. Prieš kreipiantis į teismą, patariama įvertinti teisminio ginčo perspektyvas ir galimas alternatyvas, be to, pasitelkti teisininkų pagalbą rekomenduojama jau ankstyvoje konflikto stadijoje. Galiausiai, kaip patarė J. Zaleskis, būtina protingai ginti savo teises, nes kiekvienas domeno išpirkimas tampa paskata spekuliantams.

Patarimą ieškantiems būdų įsigyti jau užregistruotą domeną davė ir M. Pareščius. Anot jo, dažniausia klaida, kurią daro potencialūs domeno pirkėjai, ta, kad vos sužinoję jo kainą pasako, jog ji per didelė ir dingsta. Tačiau net ir išgirdus apie didelę kainą, pabandyti ieškoti išeičių galima, pavyzdžiui, susitikti su domeno savininku ir pabandyti pasiderėti dėl mažesnės kainos ar dėl laikinos domeno nuomos.

Šaltinis: IQ.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>